begalinis

2 begalìnis, -ė adj. (2) J 1. neribotas erdvės, laiko ar skaičiaus atžvilgiu: Visata yra begalinė erdvėje, ir atitinkamai ji yra begalinė laike, neturinti nei pradžios, nei pabaigos sp. Begalinė tiesė rš. Begalinė didybė, begalinė mažybė Z.Žem. Begalinė dešimtainė trupmena rš. 2. labai didelis, platus, gilus, neišmatuojamas: Begalinės jūros užgulusios niūkso S.Dauk. Maigų ežeras gilus, begalinis Pp. Must į vieną mėšlą ir sėjot, kad tokie begalìniai rugiai paaugo Vvr. 3. labai gausus, nesuskaičiuojamas: Plentu sutikau begalinius avių ir ožkų pulkus Šlč.

begalìniai adv.: Turiu begalìniai daug darbo Vvr.

4. nepaprastas savo ypatybėmis: Begalìnis tų grybų skanumas! Grg. Begalìnis jos buvo gražumas! MPs. Barbora buvo begalinė žinovas Žem. Begalìnis yra tų įtekmių įvairumas Vd. Ilgesys tik begalinis visą amžių pasiliks S.Nėr. Tie begalìniai rūpesčiai žmogų parbaigia Gs. O, tie norai širdies begaliniai! Mair.

begalìniai adv.: Vaikas begalìniai ištroško gerti Žg. Tavęs man begaliniai gaila S.Nėr. Begalìniai gražus Kv. Jis begalìniai geras mano daliai Pgr. Vienog abu jauną mentą turėjo ir valdžios begaliniai dyko (troško) S.Dauk.

5. labai ilgai trunkantis: Begalinės eros kaupė savo didį amžių turtą A.Vencl. Užejo begalìnis lytus Vvr. [Giminės] visos jau pakarčiui išgaišo prapultėj begalinio laiko S.Dauk. 6. neturintis galų ar vieno galo: Taigi tie trys berniukai ėjo greitu žingsniu begaline (akląja) Ylėjo gatve Mš. Iš begalìnės žarnos darysim skilandį Klvr. Daviau dešrą begalìnę iš storosios žarnos pradinės dalies Gs. ^ Šimtagyslis begalinis visą pasaulį aptaiso (sruoga) LTR(Grk).